Virsmas

O tu pagauki vėjo lizdą,

Susuktą siūlais devyniais.

Kiekvieno siūlo šerdis blizga,

Ir pinas raštais dyvinais.

Man merkias akys, noris miego.

Per nebūtį laike skrendu.

Gyvenimas staiga prabėgo,

Truputį tapo nejauku.

Kaip keista, aš esu jau niekur,

Iš niekur vėl aš sugrįžtu.

Atsikeliu dabar iš miego

Ir jau nauju keliu suku.

Naujai žvelgiu aš į mėnulį.

Matau jame naujas viltis,

Per saulę sukas gijų siūlai,

Į žemę eina IŠMINTIS.

Aš jau kitaip į viską žvelgsiu,

Suprasiu paslaptis naujas.

Kai vėl iš miego atsikelsiu,

Man naujas kelias atsiras.