Kūryba

Didžioji išmintis

Didžioji IŠMINTIS į Žemę žengia,

Nors protas vis dar jos privengia.

-Kaip reiks gyventi be širdies?

Aš nepažįstu išminties.

-Na ne visai taip supratai,

Nedings niekur tavo jausmai.

Tik tų  sunkiųjų nebeliks,

Kas buvo gera – pasiliks.

Tik jau kitaip išjausi tu,

Bus lengva, paprasta kartu.

Ateis mintis –  ir eik daryt,

Ir nenumeski ryt, poryt.

Čia ir dabar gyvent turi.

Susimąstyki, ką kuri?

Nuotrauka: Dalia Bagdonaitė

Parašykite komentarą