Man atrodo

Man atrodo,  ne vakar buvau.

Aš esu čia jau tūkstančius metų.

Man atrodo, per saulę skridau

 Ir gebėjau keliaut laiko ratais.

 Man atrodo, kad AŠ vėl ESU

 Iš gelmių ir takų, kurie eina.

Ten, kur teka srovė iš gelmių.

Ten, kur vėlei pavasaris eina.

 Man atrodo, kad tu vėl kitoks.

Palydėjai mane trumpą kelią,

O toliau jau keliausiu viena

Ir sutiksiu sau lemtąją dalią.

Man atrodo, kad viskas yra.

Rodos, taip visados jau ir buvo.

Man atrodo, kad laikas sustos.

Ir toje amžinybėj mes būsim.

Man atrodo, kad veltui rašau.

Laikas vėlei iškirps mano maldą.

Man atrodo, kad kiaurai matau

 Tuos namus, kuriuose jau gyventa.

Man atrodo, kad TU vėl ESI.

Kaip ir aš toj sraunioj laiko upėj.

Man atrodo, tankiam liūdesy

Tavo siela ilgai užsibuvo.

Man atrodo, jau laikas gyvent,

Taip, kaip niekad anksčiau negyvenom.

Man atrdodo, nereiks jau pasent.

Mes gyvensim, nes visad gyvenom.

Man atrodo, kad baigias tamsa.

 Iš šviesos jau regiu tankų tinklą.

Man atrdodo, kad sklinda šviesa.

Savo būtį kaip skraistę užvilkus.

Mes Visatoj tikrai ne vieni.

Saugo mus nuostabiausios būtybės.

Esam meilės ir džiaugsmo pilni.

Sklinda juokas iš mano krūtinės.

Nuotrauka: Dalia Bagdonaitė