Masažo čempionatas

Gyvenimas kupinas nuotykių ir netikėtų vingių. Taip nutiko ir šį kartą. Susiradau masažo kursus, į kuriuos norėčiau nuvykti pasitobulinti ir bekalbėdamos su organizatore išsišnekame apie artėjantį masažuotojų čempionatą. Ji man pasiūlo sudalyvauti ir išbandyti save naujoje sferoje. Aš neturėjau net menkiausios minties apie tai, kad galėčiau ten dalyvauti. Taip, man patinka masažai, bet ne kasdien, o tuomet, kai pajauti. Man patinka liestis prie žmogaus ir išgirsti gerus atsiliepimus. Kad turiu geras rankas ir kad jiems buvo labai gera. Bet čia, čia juk viešas pasirodymas. O vidinis balsas kažkodėl tai idėjai neprieštarauja. Jis netgi labai teigiaimai apie tai galvoja. Ir pati savo nuostabai sutinku. Paskui pati suprantu, kur įsivėliau, bet pradedu tam ruoštis. Nors pabaigiau ir masažuotojo mokslus, labiausiai mano masažo įgūdžiai atėjo per pirtį. Šveičiant, masažuojant su medumi, glostant žmogų pirtyje su vantomis ir žolelėmis. Ir aš sugalvoju, kad galėčiau pažiūrėti į pirtį kitu kampu. Aš sukursiu savo autorinį vantų masažą ne pirtyje. Aš atnešiu pirtį į masažo pasaulį. Reikia pagalvoti, ką vantos gali duoti be garo. Kaip jos gali atsiskleisti ne pirtyje. Ir užsisuka kūryba. Atsiveria visas augalų pasaulio gėris. Juk pirmiausia tai augalų energetika. Kiekvienas savaip veikia, gydo, perduoda. Man iškyla visi rezonanso seminarai apie augalus ir viskas, ką apie juos šiai dienai žinau. Užtenka vien būti šalia augalo ir jis jau veikia. O dar jeigu priglaudi prie kūno, sujungi su masažo technikomis, aliejais. Man jau patinka ši idėja. Vėl kažkas naujo ir aš vėl galiu kurti. Ir kuriu. Pamažu dėliojasi programa. Atsiranda modelis – pirtininkė Silvija. Dėkoju tau, kad keliavai su manimi šiame nuotykyje. Susikuriu savo įvaizdį. Lekiu į Kauną pirkti žalio lino. Išsitraukiu savo siuvimo mašiną, apsisiuvu paklodę masažui, o iš likusios medžiagos padarau rankšluostėlį po kakta pasidėti ir pagalvėlę. Ji neturi būti kaip visų. Reikia kažko ypatingo. Taip, taigi žolelės!!! Aš pridedu į ją pipirmėčių, levandų, dilgėlių, aviečių lapų. Ir visas tas derinys taip puikiai kvepia. Ir aš norėčiau ant tos pagalvės pagulėti. Paskui pamąstau apie masažo aliejų. Mano masažas išsiskirs tuo, kad jis lietuviškas. Todėl ir aliejus turi būti ypatingas. Aš kuriu savo aliejų. Sujungiu medetkų fitolį su lazdyno riešutų aliejumi. Galvodama apie Silviją sukuriu specialiai jai parinktą eterinių aliejų kompoziciją iš kadagio uogų, šlamučio, nardų ir frankinsesno. Kvepia pasiutusiai gerai. Supilu tą mišinį į bazinį aliejų ir palaikau, kad nusistovėtų. O dar juk reikia kokios nors raganiškos etiketės. Ir nupiešiu savo ranka „Perkūnijos masažo aliejus”. Puiku. Prisimenu, kad reikia užpildyti dalyvio anketą. Greitosiomis parašau ir nusiunčiu manydama, kad svarbiausia bus tai, kaip aš pristatysiu savo masažą. Ir aš jau laukiu, kaip pasakosiu apie savo šaldytas fantastiškai kvepiančias beržo ir kanadinio ąžuolo vantas, apie kėnį. Kiekvienas pirtininkas jau per atstumą užuodžia jų nuostabų kvapą. O veidui. Veidui parinkau vingiorykštę, šaldytą juodąjį serbentą ir savo surinktas šaltalankio jaunų ugliukų šluoteles. Jos, pasirodo, neturi spygliukų, o kvepia šaltalankiais ir yra tokios minkštos ir švelnios, kad puikiai tinka veido paglostymui.

Likus kelioms dienoms iki čempionato pradedu repetuoti. Mano vyras tampa man modeliu. Nelabai panašus į Silviją, bet tenka įjungti fantaziją. Aš sukuriu namuose jaukią romantišką atmosferą. Pridegu žvakių, paruošiu masažo stalą. Kai vyras atsigula, jį trumpam apkloju paklode ir lengvai pereinu per kūną su paspaudimais. Po to paklodę demonstratyviai numetu ant žemės. Atseit, čia labai kietai. Ir pradedu masažuoti. Staiga pasklinda kažkoks keistas dūmų kvapas. Ir aš pakėlusi akis matau, kaip paklodė dega. Puolu ją gesinti. Ramybė ir nusiteikimas išgaravo, bet tęsiame toliau.

Kitą dieną, likus dienai iki pasirodymo, vėl treniruojuosi. Vyras dirba ir modeliu, ir tuo pačiu metu kalbasi telefonu, nesgi visiems visko būtinai tuo metu prireikia. Sutelkiu visą savo vidinę dzen kantrybę ir dirbu toliau.

Šeštadienio rytą ramiai susipakuoju visus savo daiktus. Pasiimu net pirties suolelį, kuris man bus pagrindinė moralinė parama ir pirties palaikymas. Atvykstame į Žalgirio areną. Dalyvių labai daug, net trys grupės pasirodymų. Mano pasirodymas trečioje grupėje. Turiu laiko apsižiūrėti ir apsiprasti. Čia susirinko masažuotojai profesionalai iš įvairių pasaulio šalių. Pagalvoju, kodėl likimas man lėmė atsidurti čia? Galvoje vis dar sukasi scenarijus. Žiūriu į ekraną, kuris skaičiuoja dalyvių pasirodymo laiką ir staiga suvokiu, kad aš ne taip susiskaičiavau laiką ir programą paruošiau žymiai ilgesnę. Galvok, galvok – sukasi mintis. Ir tuomet paleidžiu viską tėkmei. Kaip visada pirtyje. Man tuomet viskas einasi geriausiai. Tuomet darau ne iš proto, o iš vidinio pajautimo.

Man praneša, kad mano stalo numeris bus 16. Einu jo ieškoti. Ir štai 13, 14, 15 stalas. O ten, kur turėtų būti 16 – tuščia vieta. Tiesiog jo nėra, o toliau eina 17 stalas. Jūs turbūt juokaujate ten viršuje, ar ne? Kodėl man visada tokie ekstremalūs iššūkiai? Galiausiai stalas iš kažkur atsiranda. Teisėjas paklausia, kur mano numeriukas 16? Aš neturiu žalio supratimo. Tuomet jis sako, kad mes įsivaizduosime, kad čia 16. Jau darosi juokinga. Bet susikaupiu. Audra, viskas yra gerai. Pameni, tu esi projektorius 1/3 ir bet kokia nauja pradžia sukelia chaosą. Jeigu viskas vyktų sklandžiai, tuomet jau būtų kažkas negerai. Tu eini teisingu keliu. Taip man pamintijus atsiranda ir numerėlis 16. Pasiruošiu stalą ir darbo vietą, modelis yra. Ir aš pasiruošusi pristatyti savo būsimą kūrinį. Bet mano didžiam nustebimui, niekas dalyvių nekviečia prisistatyti, o teisėjai tik paklausia:

– Ar jūs, brangieji dalyviai, pasiruošę? Pradedam. Ir įjungia laiko matuoklį.

Ką???? O kaip mano pristatymas? Kaip mano pasakojimas apie pirties gėrį? Apie nuostabiai kvepiančia vantas ir žolynus? Apie mano sukurtą aliejų mišinį ir pirties masažą? Negaliu tuo patikėti. Tai niekas ir nesupras to, ką aš darau.

Nuryju tą mintį, nes veikti reikia čia ir dabar. Matyt, viską reikėjo labai tiksliai ir smulkiai surašyti savo masažo pristatyme, kai siunčiau dalyvio paraišką. Aš, kaip visada, kažką praleidau. Tiek to. Nurimstu. Aš esu čia ir dabar. Čia yra ir Silvija. Aš esu čia dėl jos ir mintimis atsijungiu nuo viso pasaulio ir pasineriu į tą būseną, kai pradeda tekėti srautas. Ir jaučiu kaip ateina banga, kaip ateina įkvėpimas, kaip rankos ima vantas ir jomis atlieka judesius, kaip kuriasi stebuklas. Aš esu visa tame. Matau, kaip susiburia forografai ir filmuotojai, pamatę vantų šnaresį ir užuodę kvapus. O mano rankos atranda tokius judesius ir jų dermes, apie kuriuos protu nebūčiau išgalvojusi. Ir viskas plaukia, teka, jungiasi į vieną darnią visumą. Aš esu šimtu procentų čia ir dabar. Aš esu kūryba. Aš esu tėkmėje. Ir kai galiausiai viskas baigiasi, Silvija nustebusi pažvelgia į mane ir pasako:

– Aš nežinau, ką tu čia darei, bet tu turi tai tęsti. Viskas tekėjo taip kaip turi būti.

Tai buvo man didžiausias įvertinimas. Ir tuomet man atėjo suvokimas, kodėl aš turėjau ten atsidurti. Aš turiu klausyti savo vidaus ir drąsiai eiti savo unikaliu keliu.