Kas man yra pirtis?

Mano gyvenimo mokytoja. Vieta, kurioje aš atradau tiek daug naujų potyrių. Vieta, kur sutikau daugybę nuostabių žmonių. Vieta, kur išmokau tiesiog būti ir mėgautis akimirka. Įsiklausyti į tylą, išgirsti savo vidų. Pajausti savo kūną. Nuraminti mintis.

Čia atsivėrė begalinė erdvė kūrybai. Šiandien aš lengva ir švelni kaip fėja, o vakar siautėjau tarsi raganaitė su šluota. Vieną kartą viskas labai rimta, o kitą visi leipsta juokais.

Pirtis – mano gyvenimo mokytoja, privertusi mane pereiti per ugnį ir vandenį. Atsirinkti, o kas iš viso to esu ta tikroji aš ir koks mano kelias.

Pirtis padėjo atsirinkti su kuo man pakeliui, o ką jau laikas paleisti iš savo gyvenimo. Ji mane išmokė priimti save tokią, kokia esu. Be jokių pagražinimų. Ir išmokė tausoti savo jėgas, vertinti savo darbą ir mylėti save. Nesiimti iniciatyvos, o tiesiog būti ir mėgautis.

Pirtis – viena iš stipriausių dvasinių praktikų, jei taip galima pavadinti. Ji padeda nusileisti ant žemės ir išgirsti tikrąjį save. Nurimti ir atsipalaiduoti. Mėgautis sugrįžimu į savo kūną. Išgirsti jo kalbą. Ir keliauti per gyvenimą vadovaujantis kūno išmintimi.

Pirtis – tai judesys. Nuolatinis žmonių judėjimas. Džiaugsmas ir atradimai, bendravimo dovana. Žmogaus ryšys su žmogumi, kurio pastaruoju metu taip trūko mums visiems.

Pirtis – tai kelias. Kartais lengvas ir šviesus, o kartais nepakeliamas. Bet tik tam, kad suprastum savo gyvenimo pamokas. Ir po truputį, nedrąsiai vėl atsisėstum ant pirties plauto, pasiimtum šaldytą klevinę vantą, visa krūtine įkvėptum jos gaivaus aromato ir vėl džiaugtumeisi gyvenimu. Tik jau kitaip, įvertindama visą savo nueitą kelią ir dėkodama gyvenimui už visa, kas tau buvo duota.