Birštono sanatorija „Versmė”

Šiandien svečiuojuosi Birštono sanatorijoje „Versmė”. Ir nekantrauju pasidalinti tuo, kas verda manyje. Atsivežu masažo stalą. Gal prireiks. Dar magnetofoną su savo dainomis. Tegul skamba erdvėje. Metas joms jau išvysti dienos šviesą. Dar atsivežu vantas ir žolynus. Ir užkvimpa visa poilsio salė. Susibūriuoja žmonės ir mes įsisukame į pokalbį. Ir aš visai nenustembu, kad aplink mane vokalinio ansamblio „Radasta” nariai. Ausis išgirdo mano įdainuotą Sodų improvizaciją ir užsimezga pokalbis apie mūsų nuostabų kraštą, mūsų tradicijas, dainas ir, aišku, pirtį. Ir lyg upė tekėdama aš nešu savyje žodžius, kuriuos šiandien turiu išlieti ir atiduoti tiems, kas turi tai išgirsti. Papasakoju apie pirtį, apie žolynus, apie vantas. Mes einame į ritualą. Ir viskas taip lengvai natūraliai plaukia. Vienas žmogus pasakoja apie savo pirtelę. Iš keleto pasakytų žodžių suprantu, kad aukštaitijos regionas. Su kitu, jau žemaičiu, pirtelėje sėdim ir kaitinamės. Jis pamato padėtus druskos dubenėlius. Sakau, taigi bus pirtis. Kvėpuosim druską su pikiu. Taip jos ir nepakvėpavom, nes gi ėjom į turkišką pirtį, kur garas lengvesnis, kur visiems smagiau sėdėti. Būkit, sakau, ten, kur gera. Stebėkit, kaip jaučiatės. Jūs, tik jūs geriausiai žinote, kas jums geriausia. Ir mes dainuojam liaudies dainas turkiškoj garo pirty su visu ansambliu. Ir tuomet aš sugalvoju atsinešti čia vantas. Nes garas puikus, drėgmės pakankamai ir, svarbiausia, garo visada yra, nereikia net užpilti nei reguliuoti. Kaip tobula mikroklimato versija, specialiai šio vakaro koncertui pritaikyta. Mano širdies koncertui. Vanojimas puikiai pavyksta. Nes jis švelnus, toks audriškas. Nuglostantis ir išmyluojantis. Ir žmonės be galo nuoširdūs, paprasti ir atviri. Kaip gera tai jausti. Tuomet norisi duoti, duoti, duoti, save visą išdalinti. Nes taip gera. Nes tie žmonės tokie nuostabūs. Ir galiausiai atsisėdu turkiškoje garinėje ant grindų ir uždainuoju jiems dainą. O skamba puikiai. Garsas skrieja kiauriai ir pasiekia visus. Atiduodu paskutinę koncerto natą. Visą save išdalinu kiekvienam iš jų. Nes to čia ir atėjau. Skleisti gėrį, šviesą, šilumą, vantų karštį, švelnų prisilietimą, malonų žodį. Ir man gera. Beprotiškai gera šiandien. Širdis dainuoja. Po truputį pradedu suvokti kas esu. Esu garsas. Esu žodis. Esu judesys. Esu žinių perdavėja. Esu tiesiog moteris. Esu paprastas žmogus. Esu dalis viso nuostabaus pasaulio. Esu tam, kad būčiau ir mėgaučiausi kiekviena gyvenimo diena.