(At)gimimas

Mano siela tyra kaip šaltinio vanduo,

O širdis atvira ir jauki kaip ruduo.

Atėjau aš iš ten, kur toks giedras dangus.

Supratau, kad dabar būsiu geras žmogus.

Aš išmoksiu mylėt paprastai kaip vaikai,

Aš galėsiu tylėt, nesakyt, nors matai,

Kad galėtum padėt, gerą žodį ištart,

Kad galėtum įkvėpti, o kartais išbart.

Aš išmoksiu matyt tai, kas gera aplink,

Aš galėsiu klausyt ir, kai skauda, nutilt,

Aš išmoksiu suprast, ko čionai atėjau.

Ir galėsiu pajaust, kad visai nebijau.

Ir nėra man kliūčių, jei pati tuo tikiu,

Ir nėra man ribų, jei aš aš jų neturiu.

Ir vėl baltas dangus šypsos man iš toli

Ir vėl saulė skaisti mano sielos kely.