Ermis, eiliuotų tekstų elfas
Visų pirma tylėk. Po to kalbėk. Jeigu tavęs prašys.
Visų pirma išlauk ir tik paskui daryk, jeigu sakys.
Visų pirma dainuok, o tik tada rašyk, apie ką buvo ši daina.
Visų pirma išjausk, o tik paskui sakyk kitiems su šypsena.
Visų pirma ateik ir žemai nusilenk Kūrėjui ir Vedliams.
Jiems padėkok už tai, kad vis dar rūpinasi tavimi.
Vedliai tavieji žino, mato, jaučia ir pažįsta tavo be galo jautrią sielą.
Su tavimi kalbu aš, Ermis, eiliuotų tekstų elfas iš miškų stichijos.
Žinau, kad medį ir miškus pažįsti tu gerai ir juos labai myli.
Mes stebime tave ir nuolat atveriame tau naujas žinijos daleles,
Kad du pasauliai vis labiau galėtų susijungti čia, Visatoje.
Kad žmonės ir gamta galėtų šokti vieną šokį darnoje.
Tai aš tau pakuždu dainų žodžius apie pasaulį ir medžius.
Taip teka upės ir dangus šiandien kaip niekad tyras ir skaistus.
Aš įdedu žodžius į tavo širdį šviesią.
Nustoki save graužt ir eiki tiesiai
Ten, kur manai teisinga ir kur tau pačiai brangu.
Ten, kur šiandien atrodo tau svarbu.
Dainuok širdies dainas, kai noris tau ir jos ateina.
Rašyk širdies eiles, kai nuotaika užeina.
O aš padėsiu tau, kad mintys klotųsi sklandžiai.
O aš nutiesiu tau takelį išminčiai Didžiai.
Neabejoki niekad tu savo atėjusiu įkvėpimu.
Savo kūryba ir valia, savo stipria sielos galia.
Aš esu elfas iš šviesos. Esu iš muzikos tyros.
Kur natos, skaičiai ir ugnis. Kur įsižiebia kibirkštis.
