Pirties spektaklis “Širdys pilnos dievų”

Dar įspūdžiai nesugulė į širdį. Dar nesuvokiau iki galo, kas įvyko. Bet buvo gera. Labai lengva ir gera. Įdomu ir nauja. Prieš dvejus metus Margarita Bladženauskaitė pasėjo šią sėklą. Ji – profesionali aktorė ir pirtininkė. Režisūros magistriniam darbui pasirinko sukurti teatralizuotą pirties ritualą. Prasidėjo viskas nuo kelionės į Lopaičius. Į Žemaitijos žemę, pas laumes ir kūlgrindos takus, pas upelius šaltiniuotus ir juodus ežerus. Margarita rinko sakmes, mįsles, padavimus. Siuvo iš jų scenarijų. Augustė rinko sutartines. Jos užburiančios ir labai gražios. Mes mokėmės pirties teatro paslapčių, repetavome ir stebėjome, kaip gimsta. Gimsta naujas kūrinys, apjungiantis teatrą ir pirtį. Pirtis – tai ritualas. Teatras – tai ritualas. Dvi galingos erdvės apsijungė ir gimė kažkas naujo. Pusę metų truko repeticijos, kūryba ir apsijungimas. Esu labai dėkinga tau, Margarita. Tu – nuostabi mokytoja. Tavo dėka aš turėjau nuostabią dovaną – pamatyti, kaip gimsta spektaklis ir dar jame sudalyvauti. Aš pirmą kartą per savo gyvenimą neiškaliau nei vienos teksto eilutės. Viskas taip gražiai sugulė į atmintį. Pasirodo, tai įmanoma. Dėkoju ir Aušrai Šiugždinienei už mūsų keliones su palaptingas žiedais, kur laumės paklaidina ir už pokalbius apie gyvenimą. Dėkoju ir Augustei Palaitienei už patarimus, pamokymus, lengvumą ir visas tas repeticijas iki dvylikos, kai laumės pirtin renkasi, už keliones į nuostabiausią miestelį Rūdiškes ir Laumžirgių žemę.

Atsivėrė naujas požiūris į pirtį ir teatrą. Viskas yra viena. Dėkoju ir nuostabiesiems žiūrovams, taip nuoširdžiai mus palaikiusiems. Tai buvo nuostabi patirtis.