Dėl visko kaltas mėnulis

Astrologija visą gyvenimą tarsi ėjo kažkur šalia manęs, kaip paslaptinga, kažkuo artima, bet iki galo nepažinta sistema. Ji ėjo per mano krikšto mamos rankomis pieštus atvirukus gimtadieniui su mano zodiako ženklu. Ji ėjo su pusseserės palinkėjimais ir giliais pokalbiais apie žmonių charakterius. Ji ėjo su savo ženklo lengvais skaitiniais žurnaluose. Nes visada smagu bent iliuziškai rasti kažką sau, kažką asmeniško. Vėliau susigundžiau patyrinėti save nuodugniau ir užsiprašiau astrologinės analizės. Tada atėjo etapas, kai atsirado keletas astrologų youtube kanalų, kurių jau keletą metų klausausi. Susipažinau su Human design sistema, kurioje astrologija užima nemenką dalį.

Gal kas pasakytų, kam tau visa tai. Bet kuo toliau, tuo man labiau aišku, kad kiekvienas žiūri iš savo varpinės ir aš nebūtinai atitinku kito žmogaus rėmus ir įsitikinimus. Kad aš turiu ir savus pomėgius, kurie gal kažkam atrodys kvaili, juokingi, tačiau man tai tiesiog patinka ir tiek. Tai yra mano kelio svarbi dalis, kuri kažkur nuves. Kaip mėgstu juokauti, tai mano žaislai. Kiekvienas juos turime. Man patinka susipažinti su sistemomis. Paragauti jų, pasigilinti, su kuo tai valgoma. Iš kiekvienos kažką pasiimti. Kai pradėjau daugiau tuo domėtis, supratau kokie gyliai čia slepiasi ir kokio senumo bei platumo tai mokslas. Tie kvaili horoskopai žurnaluose su astrologija nelabai ką turi bendro. Na gal labai minimaliai.

Man labai toli iki atrologo profesionalo, tačiau šiandien visos mintys sukasi apie astrologiją. Ir kai pradedi sekti jos dėsnius, supranti, kad mes iš emės nelabai ką galime ir pakeisti. Pavyzdžiui, mums atrodo, kad nėra energijos ir jėgų kažką daryti, veikti. Pasidomėjus paaiškėja, kad Marso planeta, kuri atsakinga už veiksmą, gvenimo ugnį, šiuo metu yra retrogradinė, tarsi einanti atgal. Ir tuomet apima tingulys, sunku prisiversti kažką daryti, viskas tarsi sustoja. Tik visuomenės suformuotos normos tave nuolat verčia būti kaip visi, nuolat aktyviai veikti.

Arba pajauti, kad kažkos gilus meilės jausmas tave apėmė. Visiems jauti draugiškumą, bendrystę, širdyje ramybę, namuose jaukumą. O pasirodo, kad mėnulio pilnatis yra vėžio ženkle. O vėžys juk ir yra apie šeimą, namų jaukumą, meilę, gamtą. Tai ne dėl to, kad tu nušvitai ir ėmei visus mylėti. Tave veikia planetos.

Ir taip visuomet. Įsijungia tai vienos, tai kitos planetos poveikis. Taip mes esame priversti nuolat tame būti, išgyventi, praeiti. Taip mes keliaujame per metų ratą atsidurdami vis kitame ženkle ir paragaudami jo skonio. Taip mus moko įvairiausių dalykų: kantrybės, prėmimo, racionalumo, grožio, darbštumo, žaismo, transformacijos, išjautimo visko, kas per tave praeina ir daugelio kitų dalykų. O tas momentas, kai tu gimei – tarsi sustojusi akimirka, tarsi fotonuotrauka įsirašo į tave su visomis planetų duotomis savybėmis ir padaro tave tokį unikalų ir vienintelį. Ir todėl tu esi moteris, bet turi daug vyrams būdingų savybių. Nes, pavyzdžiui, tavo planeta – Saulė. Stipri, aktyvi, energinga, vyriška energija, skatinati nuolat eiti, veikti, judėti, šviesti. O aš vis bandau prieštarauti savo prigimčiai. Vis bandau įsisprausti į tą ilgą moterišką sijoną, nors man kur kas mielesni minkšti pūkuoti violetiniai treningai. Mokausi visa tai priimti. Jei jau man tai duota, tai aš tokia ir turiu būti.

Ir suvokimas visame tame gyvenimo žaidime man atėjo toks, kad nelabai mes turime kokį pasirinkimą, nors mums taip gali atrodyti. Vis tiek viskas įvyks taip, kaip turi būti. Ir be mūsų įsikišimo, gudrių išmąstymų ar pajautimų. Belieka tik išmokti paties sunkiausio dalyko: pasikliauti ir priimti viską, kas vyksta. Priimti tai, ką tau Visata paruošė ir nemanyti, kad už ją žinai geriau. Mes galime išmanyti arba ne daugybę sistemų, tačiau tai nelabai ką pakeis. Nebent suteiks malonumo mokytis. Nes šiaip ar taip dėl visko vis tiek kaltas mėnulis.